image

Gedimų ir avarijų likvidavimas

Image

Viso to priežastis – seni vamzdynai, įvadiniai ventiliai arba nekokybiškos kiniškos santechnikos medžiagos, prietaisai.

Kartais atsitikus tokiai nelaimei nukenčia ne vienas ir ne du kaimynai. Didesnių ar mažesnių nuostolių patiria visi nukentėjusieji. Labiausiai nukenčia neapsidraudę kaltininkai, kai užlieja apsidraudusį kaimyną. Tokiu atveju draudimo įmonė atlygina žalą nukentėjusiajam ir iš kaltininko per teismą prisiteisia du tris kartus didesnę sumą, nei pats kaltininkas būtų atlikęs remontą (perdažęs lubas, sienas perklijavęs tapetais, sutvarkęs aplietą elektros instaliaciją, pakeitęs išpūstą parketą ar medines duris) savo lėšomis. Bet draudimo kompanija neapsaugo nuo nelaimingų atsitikimų, ji tik atlygina žalą. Kam yra tekę turėti reikalų su draudikais dėl nuostolių atlyginimo, tas žino, kad reikia sugaišti nemažai laiko ir paaukoti daug kantrybės, kol surenkamos avarijos ekspertų išvados ir sutvarkomi tam reikalingi dokumentai. Vidutinė užliejimo padaryta žala butui yra apie 350 Eur, tačiau pasitaiko atvejų, kai ji būna dešimteriopai didesnė.

Vamzdžiai iki kiekvieno buto vandens įvadinio ventilio priklauso DNSB (bendrijai) ar daugiabučio namo administruojančiai įmonei, apskaitos skaitiklis – vandenį tiekiančiai įmonei, o įvadinis ventilis (esantis prieš skaitiklį) ir visi vamzdžiai esantys po skaitiklių, prietaisai priklauso gyventojui – už jų eksploatavimą atsako būsto savininkas.

Dažniausiai pasitaikantys gedimai. Viena iš priežasčių, dėl ko pasitaiko vandentiekio gedimų, yra senų vamzdynų ir prietaisų nepriežiūra. Juos reikia patikrinti mažiausiai kartą per pusmetį. Jei patys to nesugebate, pasikvieskite patyrusį santechniką. (Istoriją apie užlietą kaimyną ir patirtus nuostolius galite pasiskaityti čia: http://pavaryk.blogspot.lt/2015/03/vandens-zarnele.html)

Dažnai tokios avarijos įvyksta, kai žmogus, neįvertinęs savo sugebėjimų, pats (ar pasikvietęs nepatyrusį kaimyną „santechniką“) bando sutvarkyti iš pirmo žvilgsnio atrodantį nedidelį gedimą. Kartais pavyksta sustabdyti varvėjimą iš čiaupo, bet neilgam. Baisiausia būna, kai savaitgalį ar po darbo valandų gyventojai nusprendžia patys pasikeisti vonios ar virtuvės maišytuvą. Atrodo, nieko čia sudėtingo – užsuksiu įvadinius ventilius ir pakeisiu maišytuvą. Gerai, jei įvadiniai ventiliai pakeisti naujais rutuliniais, bet jei jie seni, iš sovietinių laikų, ir dar „užkerpėję“… Kai neišeina rankomis jų užsukti, „išmanieji santechnikai“ pasiima reples ir suka per jėgą, kol, didžiausiai jų nelaimei, jie trūksta. O tada jau potvynis – vandens slėgis didelis ir per mažiausią skylutę vanduo čiurškia kaip pasiutęs. Ką daryti? Ne darbo valandos, niekas nedirba, kur kreiptis pagalbos? Dievo malonė, jei pavyksta tokiu metu rasti santechniką.

Taip pat viena iš priežasčių, dėl ko įvyksta vandentiekio avarijos, yra nekokybiškos, pigios kiniškos ar neaiškios firmos santechnikos medžiagos arba gražiai atrodantys kiniški prietaisai. Turbūt daugumai yra tekę susidurti su trūkusiu lanksčiu vamzdeliu – žarnele (jos turi būti keičiamos kartą per dvejus trejus metus), kuri pridaro daug nuostolių, ypač jei jūsų nėra namuose. Vanduo laistys kaimynus kaip agurkus darže tol, kol kas nors įeis į jūsų butą ir užsuks įvadinį ventilį. Gerai, jei jis veikia. O jeigu ne, tada reikės užsukti vandenį visam daugiabučiam namui ar daliai gyventojų. Jei nebus greitai pašalintas gedimas, sulauksite pretenzijų iš kaimynų, kad palikote juos be vandens. Jei gedimas šalto vandens sistemoje, tai užsukus namo įvadinę sklendę gyventojai lieka visai be vandens, ir be šalto, ir be karšto, jei karšto – kartais galima sutvarkyti atjungus tik karšto vandens sistemą.

Dažniausiai daromos klaidos remontuojant vonią. Vonios ir tualeto remontas turbūt pats brangiausias iš visų kambarių. Žmonės perklijuoja vonią naujomis plytelėmis, o vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiams neretai nebeužtenka pinigų. Paskui labai gailisi, nes seni metaliniai vamzdžiai nėra amžini, anksčiau ar vėliau prarūdiję jie pratrūks, o tada (neskaitant aplietų kaimynų) bus problemų, nes juos vis tiek reikės keisti į plastmasinius, teks tose vietose, kur turi būti vamzdžiai, numušti neseniai išklijuotas ar dar gerai atrodančias plyteles. Gerai, jei liko po remonto plytelių, o jei ne, tokios pat rūšies ar spalvos gali būti sunku berasti parduotuvėse.

Ne kiekvienas plytelių klojėjas pasiūlo pirma pakeisti vamzdžius, o jei ir pasiūlo, savininkas, taupydamas pinigus, pasako: „Kam keisti, juk gerai viskas atrodo. Mano amžiui atlaikys, o kas paskui gyvens, tegu daro, kaip sugalvoja.“

Auksinė patarlė: šykštus moka du kartus. Pasidaro vonios remontą nepakeitę vamzdynų, po kažkurio laiko kaip tyčia pratrūksta seni vamzdžiai, tad yra priversti juos keisti, negana to, turi daryti iš naujo dalinį vonios remontą.

Rekomenduojama:

  • Remontuodami vonią pirmiausia pakeiskite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Toks remontas bus brangesnis, bet sutaupysite pusantro karto daugiau pinigų. Keičiant vamzdžius prieš remontą, vandens skaitiklius, jei leidžia galimybės, galima perkelti į spintos nišą prie pagrindinių stovų – bus patogiau prie jų prieiti ir nusirašyti rodmenis.
  • Jei vonios remonto nesiruošiate daryti, bent jau pakeiskite įvadinius ventilius, kurie yra prieš skaitiklius. Įvykus avarijai galėsite greitai uždaryti savo bute vandens sistemą (žinoma, jei tik būsite tuo metu namie).
  • Kartą per pusmetį pasukinėkite įvadinius ventilius (kad „neužkerpėtų“). Jei senų ventilių neįmanoma rankomis pasukti, jokiu būdu nebandykite to daryti su replėmis, geriau išsikvieskite santechniką, kad pakeistų juos naujais.
  • Kiekviename daugiabučiame name bendru gyventojų susitarimu galima rūsiuose sumontuoti papildomus ventilius ant kiekvieno vandentiekio stovo, kad nereikėtų reikalui esant užsukti viso namo vandens. Tada nebereikės mokėti už vandens užsukimą ir gyventojai galės patys greitai sustabdyti vandentiekio sistemą būtent toje vietoje, kur reikia.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrijoms vertėtų sudaryti paslaugų teikimo sutartį su patikima santechnikos firma. Santechniką bus galima išsikviesti bet kokiu metu, net ir ekstra atveju, taip pat bus taikomos nuolaidos ne tik bendrijai, bet ir bendrijos nariams.
  • Norėdami pakeisti maišytuvą, žarnelę, kriauklę, klozetą ar paprasčiausią sifoną, pirma pasikonsultuokite su santechniku, nes jis žino, kurioje parduotuvėje parduodamos kokybiškos ir ne kiniškos santechnikos medžiagos ar prietaisai.
  • Kartą per pusmetį patikrinkite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus ir visus santechnikos prietaisus. Jei nepasitikite savimi, pasikvieskite patyrusį santechniką.
  • Jei patys perkate vienokius ar kitokius santechnikos prietaisus ar medžiagas, pasidomėkite gamintojais (nepirkite kiniškų).

Vienos iš kanalizacijos užsikimšimo priežasčių – netikslus kanalizacijos vamzdžių nuolydis, statūs 90 laipsnių kampu sujungti kanalizacijos vamzdžiai, kuriuose dažniausiai ir susidaro kamščiai. Griežtai negalima pilti netinkamų maisto atliekų į virtuvės kriauklę, nes iš riebalų susidaro klampių drebučių masė, kuri prilimpa prie vamzdžių sienelių ir uždaro vandens pratekėjimą, taip ir užteršiama kriauklė.

O vamzdžius pravalyti galima keliais būdais.

Verdantis vanduo. Jis tinkamas tuomet, kai vamzdžiai nėra visiškai užsikimšę, ir problema greičiausiai slypi susikaupusiuose riebaluose. Užvirinkite pilną arbatinį vandens (prieš tai gerai iššveiskite plautuvę ir nusausinkite ją). Tuomet atsargiai į vamzdį supilkite verdantį vandenį ir palikite kuriam laikui.
Jeigu vamzdžiai vis tiek „neatlieka savo pareigų“, tada imkitės rimtesnio būdo. Jums reikės puodelio druskos, puodelio sodos ir verdančio vandens. Suberkite druską ir sodą, o po kurio laiko supilkite verdantį vandenį. Šis vamzdžių valymo būdas idealiai pašalina juose susikaupusius riebalus.

Šis receptas – efektyviausias. Jums reikės pilno arbatinio verdančio vandens, puodelio sodos, puodelio acto. Kriauklę gerai iššveiskite ir nusausinkite. Suberkite į vamzdį sodą, jeigu ši gerai nesukrenta, tuomet padėkite vatos tamponėliu ar pirštais, po kurio laiko supilkite actą, o palaukę kelias minutes ir verdantį vandenį. Vamzdžiai turėtų tapti švarūs, o jūs tokią profilaktiką galite atlikti kelis kartus per mėnesį.
Profilaktikai tinka ir toks receptas: sumaišykite stiklinę druskos su stikline sodos ir suberkite pusę stiklinės citrinų rūgšties.

Gerai išmaišykite gautus miltelius, perpilkite į norimą tarą ir naudokite ketvirtadalį pagal paskirtį, t. y. tiek berkite į vamzdį ir, prabėgus kelioms minutėms, užpilkite verdančiu vandeniu.
Reikėtų paminėti, kad šie būdai kur kas saugesni ne tik jums, bet ir jūsų namams bei aplinkai, be to, pigesni. Bet jeigu ir tai nepadeda, be santechniko neapsieisite, jis išvalys kanalizaciją mechaniniu būdu. Retais atvejais tai nepavyksta, tada tenka keisti kanalizacijos vamzdžius.